Smulkios įmonės sunerimusios – tūkstančiui jų pokarantininės subsidijos vėluoja jau tris savaites
Po karantino dar nespėjusioms atsigauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms valstybė ištiesė pagalbos ranką, pasiūliusi iki metų pabaigos mokėti darbo užmokesčio subsidijas darbuotojams, sugrįžusiems iš prastovų. Visgi apie tūkstantis įmonių žadėtų pinigų, kuriuos turėtų padalinti Užimtumo tarnyba, nesulaukia jau tris savaites. Tarnyba pripažįsta, kad parama vėluoja, nes lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.
Užimtumo tarnyba darbdaviams, kurių darbuotojai sugrįžo iš prastovų, pusmetį įsipareigojo mokėti subsidijas už darbo užmokestį: pirmus 2 mėnesius parama siekia 100 proc. darbo užmokesčio "ant popieriaus", trečią ir ketvirtą mėnesį - 50 proc., o paskutinius 2 mėnesius - 30 proc.
Tačiau Panevėžio kavinės vadovė tvirtino, kad rugpjūtis baigiasi, o paramos už penkis darbuotojus negauta dar už birželį. O subsidijos už prastovas būdavo pervedamos operatyviai - lėšų už praėjusį mėnesį įmonė sulaukdavo kito mėnesio 21-24 dienomis, dokumentus reikėdavo pateikti iki 15 dienos. "Tikėtasi ir pokarantinines subsidijas už darbo užmokestį gauti liepos 21-24 dienomis, vėliausiai - iki liepos 31 d. Tačiau iki šiandien daug įmonių nėra gavę lėšų už birželį", - apgailestavo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad valstybės institucijos skelbė, jog įmonėms, kurios automatiškai be jokio prašymo įtrauktos į COVID-19 paveiktųjų sąrašą ir kurių darbuotojai prieš tai yra buvę prastovose, bus teikiama pirmenybė gauti šias subsidijas.
Už birželį išmokų negavo tūkstantis įmonių
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė informavo, kad, trečiadienio duomenimis, už birželį šių išmokų galėtų būti negavę per tūkstantį įmonių. Tiesa, ji pridūrė, kad šis skaičius nuolat kinta ir jau kitą dieną duomenys gali būti visai kiti.
Pasak M.Jankauskienės, išmokos vėluoja, nes karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu Užimtumo tarnybos darbuotojams tenka didžiulis krūvis ir atsakomybė administruojant valstybės numatytą finansinę paramą. "Tai ir darbo paieškos išmoka darbo neturintiems asmenims, ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, ir darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams, ir darbdaviams po prastovų ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu. Visa tai - tuo pačiu vykdant įprastines tarnybos funkcijas, susijusias su darbo ir darbuotojų paieškomis", - pabrėžė M.Jankauskienė.
Ji pridūrė, kad skirtingų priemonių subsidijų gavėjų daugėja, jų teikiamus dokumentus būtina vertinti, o kai kuriais atvejais prašoma įmonių tikslinti pateiktą informaciją. "Darbuotojų krūvis padidėja ir todėl, kad net 75 proc. darbdavių nekorektiškai pateikia prašymus subsidijai gauti - dokumentai netinkamai pasirašyti, nėra įgaliojimų, todėl darbuotojams tenka tikslinti pateiktus dokumentus, todėl sulėtėja mokėjimų formavimo procesas", - aiškino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Užimtumo tarnybai prašymus subsidijai darbo užmokesčiui po karantino gauti pateikė 12577 įmonės. Jos kreipėsi dėl 108459 darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo po prastovų. Priskaičiuota suma - 69 mln. eurų.
Iki šiol išmoka pervesta 6857 įmonėms už 40834 darbuotojus. Išmokėta suma siekia 26 mln. eurų.
Nauji apribojimai išbaido klientus
Atsakymą, kad Užimtumo tarnybos darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu, gavo ir pašnekovė, Panevėžio kavinės vadovė. Tačiau ji svarstė, ar tuomet valstybės pažadai gelbėti karantino paveiktą verslą yra realūs ir laiku įgyvendinami.
Nedidelės kavinės atstovė tvirtino, kad šios lėšos smulkiam verslui labai reikalingos, nes išmokėjus atlyginimus nebelieka apyvartinių lėšų, reikalingų atsiskaityti su tiekėjais, mokėti mokesčius.